2015-04-22

Pirmojo mėnesio sunkumai ir džiaugsmai


Rašydama savo pirmąjį įrašą apie gimdymą jaučiausi nedrąsiai, niekada nebuvau linkusi labai atvirai kalbėti apie asmeninį gyvenimą ir bijojau sulaukti neigiamų vertinimų. Labai nustebau ir tikrai džiaugiausi matydama, kiek žmonių peržiūrėjo mano įrašą ir sureagavo į jį. Buvo smagu sulaukti klausimų ir pasidalinti savo patirtimi dar plačiau. Matau, kad kalbėti apie motinystę yra prasminga, todėl nusprendžiau ir toliau kartais skirti laiko pasidalinimui tuo, su kuo susiduriame augindami savo mažylę. 

Kaip jau buvau rašiusi pirmajame įraše "Motinystės istorija. Pradžių pradžia", sunkumus, susijusius su gimdymu labai greit pakeičia kiti. Ir atrodo jie niekada nesibaigs. Gali skambėti gąsdinančiai ar labai pesimistiškai, tačiau aš būčiau norėjusi žinoti apie šiuos iššūkius, kurie laukia, anksčiau, kad būčiau galėjusi atitinkamai nusiteikti ir pasiruošti. Norisi pasidalinti ne tik tuo, kas buvo sunku, bet ir tuo, kaip tuos sunkumus bandėme įveikti. Tai galbūt nėra vieninteliai ir teisingiausi būdai, bet galbūt kam nors jie gali pagelbėti.

Taigi, pirmasis iššūkis mūsų laukė iškart po gimdymo: maitinimas. Nors buvau lankiusi pasiruošimo kursus P. Mažylio Gimdymo Namuose, teorines žinias pritaikyti praktiškai vis tiek nebuvo lengva.  Pirmas dvi - tris dienas pradeda gamintis priešpienis. Jo būna labai nedaug, tačiau savo sudėtimi jis yra labai naudingas vaikeliui, todėl medikai skatina kiek įmanoma daugiau juo aprūpinti mažylį. Tačiau ne taip viskas paprasta: ir kūdikiui, ir mamytei reikia išmokti, kaip taisyklingai tai daryti. Ir šis procesas buvo skausmingas. Iš keleto išbandytų priemonių man labiausiai padėjo AVENT Moisturising Nipple Cream ir MULTI-MUM Compresses. Antrą kartą šiomis priemonėmis apsirūpinčiau dar prieš vykstant į gimdymo namus ir naudočiau pirmiau kaip prevencinę priemonę ir tik prireikus - kaip gydančią.

Praėjus maždaug dviem-trim parom, priešpienį pakeičia pienas ir jis sukelia intensyvų ir nemalonų sunkumo ir deginimo pojūtį. Man pagelbėjo krūtinės šildymas prieš maitinimą ir šaldymas po maitinimo. Taip daryti patarė gimdymo namų personalas. Šildymui galima naudoti po karštu vandeniu sušlapintą rankšluostį, o šaldymui bet ką iš šaldymo kameros. 

Maitinimas daugiau mažiau sklandžiu procesu tapo po kelių savaičių. Visą tą laiką reikėjo kantrybės ir pastangų patenkinant vaikelio poreikį ir siekiant išvengiant diskomforto. 

Dar vienas sunkumas, su kuriuo susidūriau po gimdymo - fizinis silpnumas. Atrodo trūko jėgų atsikelti iš lovos, svaigo galva ir pan. Tačiau tai greičiausiai suprantama būsena turint galvoje sunkų gimdymo "darbą". Ji netruko ilgai. Grįžus namo iš gimdymo namų su kiekviena diena jaučiausi vis tvirčiau. Tačiau tik fiziškai. Emociškai buvo labai sunku keletą savaičių. Atrodė vieną akimirką širdis kupina laimės ir meilės vaikeliui, o kitą apima apmaudas, baimė, kad negaliu tinkamai pasirūpinti mažyle, nerimas ar liūdesys dėl pasikeitusio gyvenimo. Tiesa, pokytis labai didelis ir prie jo prisitaikyti reikia daug laiko, tačiau ne tik tai. Tačiau tokią būseną lemia ne tik psichologinės priežastys, bet ir fiziologinės -  hormonų pokyčiai. Jie po gimdymo intensyvūs ir prisideda prie tokios emocinės savijautos. Kadangi mokiausi psichologiją, žinau, kad tokia būsena dažniausiai nėra pogimdyvinė depresija, kuri pasitaiko labai retais atvejais. Todėl negalima aplinkiniams, įtarinėjantiems tokią diagnozę, leisti apsunkinti savo savijautos. 

Toliau apie mūsų mažylę. Nelengva matyti, kaip vos tik į pasaulį atėjęs vaikelis iškart susiduria su sunkumais. Pilvelio skausmai. Pradžioje nebuvom tikri, ar mokam juos atpažinti, bet vos tik kam nors prasitarus, kad Elija verkia, gaudavom diagnozę - pilvelio diegliai. Profilaktiškai naudojom Enterokind žolinius lašiukus, o kai iš tiesų labai verkdavo - Espumisan L. Dar mergaitei padėdavo elektrinė šildanti pagalvėlė, kurią laikydavom ant pilvelio ir su kuria pašildydavom lovelę prieš guldant. 

Su stipriu verkimu arba net rėkimu susidurdavom nedažnai. Didesnė  mūsų bėda buvo alergija. Mergaitės veidelis po gimimo vis labiau ir labiau raudo, o mūsų pastangos atrasti alergizuojantį produktą, kurį aš valgiau, ėjo veltui. Galiausiai atrodė, kad negaliu valgyti nieko, nes situacija niekaip negerėjo. Atsakymą radome ne bandymų keliu. K. Vitkausko knygoje apie maitinimą perskaičiau, kad dažniausiai alergija kyla nuo karvės pieno ir iš jo gaminamų produktų. Atsisakiau visų visų pieno produktų ir per kelias savaites išbėrimas baigėsi. Taigi antrą kartą visų pieno produktų bent kuriam laikui atsisakyčiau jau nėštumo pabaigoje. 

Manau, svarbu pirmuosius sunkumus, su kuriais susiduriama susilaukus vaikelio, vertinti ne kaip problemas, bet labiau kaip galimybes. Galimybes geriau pažinti vaikelį, jo poreikius bei išmokti geriau juo pasirūpinti.

Smagu, kad yra ir džiugių dalykų, kuriais galime dalintis. Pirmiausia, esam labai laimingi, kad net jei dienos ir būna triukšmingesnės, naktys - visiškai ramios. Mažylė atsibunda vieną ar du kartus, pavalgo ir ramiai miega toliau. Man kaip mamai dar labai smagu matyti pirmąsias vaiko šypsenas, išgirsti pirmuosius jo garsus (kitus negu kad verksmas). Mėnesio pabaigoje jau aiškiai jaučiasi kaip mažylė bando užmegzti su manimi kontaktą,žiūri tiesiai į akis, stebi ir reaguoja, kai su ja kalbu. Iš šalies žiūrint gali atrodyti tokie paprasti ar net banalūs dalykai, tačiau man jie yra gražiausias atlygis už tai, ką tenka padaryti besirūpinant mergaite. 

Dar labai džiaugiamės, kad turime labai gražių mažylės nuotraukų fotografės Polinos Butkienės dėka. Ieškojome fotografo, kuris įamžintų Elijos pirmąsias dienas. Išsirinkti buvo nelengva. O su Polina atsitiktinai susipažinome viename šeimų protmūšio vakare ir ji pasiūlė mums fotosesiją. Smagu buvo ne tik tai, kokias nuostabias nuotraukas gavome, bet ir tai su kokia meile Polina darbavosi ir kaip švelniai elgėsi su mažąja.  

Taigi baigiant pirmąjį mėnesį su savo nauju šeimos nariu esame labai laimingi. Laimingi, kad jau esame tryse ir, nors ir patirdami sunkumus, jaučiamės gyvenantys daug prasmingesnį gyvenimą negu bet kada anksčiau. 

3 komentarai:

  1. Morta,
    buvo labai labai įdomu skaityti šį tavo įrašą. :) Džiaugiuosi už tave, vaikutis - didžiausias džiaugsmas. Tikrai labai lauksiu daugiau įrašų apie tai, kaip jums sekasi būti tėvais. Nuotraukos išties gražios, jose matosi ir jaukūs namai, gal kokį įrašą ir apie juos sukurptum? :))

    Donata (kartu mokėmės, jei pameni.. :))

    AtsakytiPanaikinti
  2. Aš vis mąsčiau ar kursai nėščiosioms turi kokios naudos gimus vaikui, bet pasirodo, kad tikrai lengviau. Manau, kad reikės ir mna užsirašyti, nes dabar ta nežinia tikrai gąsdina.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Evelina, kursai būna įvairūs. Kuo daugiau juose sudalyvauji, tuo daugiau žinių gali gauti. Kai kuri informacija kartojasi, o kai kas būna negirdėta. Linkiu gražaus ir ramaus vaikelio laukimo. Svarbiausia, be baimės :) Kviečiu užsukti į mano naująjį puslapį www.mandriu.com, kuriame gali rasti daugiau informacijos, kuri gali sumažinti nežinią ir nuraminti. Ypač vertingas gali pasirodyti įrašas apie tai, kaip įveikti gimdymo baimę: http://www.mandriu.com/motinyste/iveikti-gimdymo-baime/
      Jei norėtum kažko paklausti iš mano patirties, gali drąsiai rašyti asmeniškai :)
      Sėkmės, Evelina!!

      Panaikinti