2015-06-25

Kaip pasikeičia gyvenimas gimus kūdikiui. Pirma dalis


Gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis. O gal ne tiksliau būtų sakyti, kad subyra į mažus gabalėlius ir jį tenka susiklijuoti. Nežinau, ar yra bent viena sritis, kuri po vaikelio gimimo nepasikeičia. Nors nėra labai jauku, bet papasakosiu apie šiuos pokyčius. Jie paliečia labai įvairias gyvenimo sritis, todėl greičiausiai vieno įrašo nepakaks visoms joms aprašyti. 

Manau, svarbiausi pokyčiai yra susiję su tuo, kad pasikeičia santykiai su vyru. Tai atskira tema, kurią plačiau aptariau įraše Kaip pasikeičia santykiai poroje gimus kūdikiui. 

Pasikeičia santykiai su tėvais. Nėštumo metu iš žmonių, o ypač iš tėvų sulaukdavau nemažai dėmesio. Jie domėjosi mano savijauta, nėštumo eiga ir pan. Abu su Tomu jautėme nemažą dėmesį. Gimus vaikeliui viskas atrodė taip: pirmiausia buvom pasveikinti ir nuo tos akimirkos visas dėmesys atiteko mažylei. Kartais pasijausdavome likę už borto. Nors buvo momentų, kuomet labai trūkdavo nuoširdaus pokalbio, emocinio palaikymo. Nors einant laikui visi apsipratome su nauju šeimos nariu ir dabar jau galim sakyti, kad su tėvais bendraujame pilnavertiškai, tačiau šis bendravimas jau visiškai kitoks. Mums, kaip savo tėvų vaikams, tenka susitaikyti, kad jų dėmesiu dabar turim dalintis ir su savo mažyle. 

Pasikeičia santykiai su draugais. Visų pirma pasikeičia tai, kad jeigu anksčiau galima buvo susitikti, kada norėjome, dabar tenka atsižvelgti į mažylės savijautą ir jos dienos ritmą. Kartais negalime labai tiksliai planuoti susitikimų, o daugiau tik numatyti apytikslį laiką. Kartais nerimauju, kad draugams tai kelia nepatogumus. Arba pyktį, kai vėluojame ir būname neorganizuoti. Dar labiau nerimauju, kad jie jaučia, jog mums bendraujant kažkur mano galvoje visuomet sukasi mintys apie vaiką.

Laisvalaikis ir pomėgiai. Gali skambėti baisiai, todėl nuraminimui: greičiausiai ne visoms jaunoms mamytėms taip nutinka. Bet laisvalaikio pirmaisiais mėnesiais jokio. Nebent laisvalaikiu galima laikyti gulėjimą lovoje, miegojimą, laiką duše arba maisto gaminimą (jeigu tai mėgstama veikla). Kai jau šiek tiek apsipratau su mamos statusu ir pareigomis ir laisvo laiko padaugėjo, supratau, kad tie pomėgiai, kuriuos turėjau anksčiau dabar manęs nebedomina. Pavyzdžiui, nėštumo metu buvau pradėjusi rašyti vieną mokslinį straipsnį. Mėgau tokią veiklą. Buvau tikra, kad kai susilauksiu vaikelio, o pačioje pradžioje juk jis tik valgo ir miega, tęsiu savo mokslo darbus. Realybė tokia, kad kai kelis kartus bandžiau prisėsti prie nebaigto straipsnio suprasdavau, kad man nelabai aišku, apie ką tas straipsnis apskritai, ko jame trūksta ir pan. Apskritai ilgesnių savo pačios parašytų sakinių net nesuprasdavau. Panašiai ir su knygomis. Mėgau skaityti rimtas psichologines knygas, na o dabar man jos nesuprantamos. Kartais stebiuosi, kaip man pavyksta gana sklandžiai rašyti blogo įrašus. Galbūt dėl to, kad jie apie paprastą kasdienį gyvenimą. Jokių sąvokų. Taigi laisvalaikio problemos dar nesu išsprendusi iki galo. Tiesiog jaučiu, kad jį reikia atrasti iš naujo. Vieną jau atradau - tinklaraščio rašymas. Nuotraukos įamžina vaizdus, o čia galiu įamžinti savo mintis nauju gyvenimo etapu. Apskritai, žinau nemažai jaunų mamyčių, kurios augindamos vaikus atranda naujus pomėgius, kurie suderinami su motinyste ir leidžia pajausti bent šiokią tokią savirealizaciją.

Pasikeičia kūnas. Dabar tikrai nejauku... Bet laikausi savo tikslo rašyti apie motinystės patirtį kuo atviriau. Taigi apie kūno pokyčius. Nežinau, ar juos galima vertinti objektyviai. Vieni sako, kad atrodau nepasikeitusi, kiti - kad pavargusi, kiti - kad pajaunėjusi. Aš pati žinau tik tiek, kad priaugau 6 kilogramus. Nežinau, kurioje jie vietoje. Gal didžiausią pokytį jaučiu pilvo srity. Po vaikelio nešiojimo jis nebėra toks koks buvo - labiau minkštesnis, oda atrodo ne tokia stangri. Žodžiu kažkoks minkštumas. Žinoma, dar praėjo nedaug laiko. Žinau, kad yra elastinės priemonės (diržai, pėdkelnės, kelnaitės) skirti pilvelio prilaikymui po gimdymo. Jomis nebuvau pasirūpinusi iš anksto, o po gimdymo nebepavyko tam skirti dėmesio. Be to žinau, kad reikia pasikonsultuoti su gydytoju dėl šių priemonių, nes jas naudojant per anksti, gali būti trukdoma gimdai susitraukti.

Šį kartą tiek. 


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą